Po mirties statybininkas atsiduria prie rojaus vartų. Čia Šv. Petras pasižiūri velionio dokumentus, biografiją ir griežtai atsisako statybininką įleisti į rojų.  Ką gi, statybininkas keliauja pragaran… Tačiau pragare viskas ne taip patogu ir gražu kaip rojuje. Netrukus statybininkas imasi darbo, kad tik būtų patogiau gyventi: įrengia oro kondicionavimo sistemą, tualeto prietaisą vandeniui nuleisti, sukonstruoja net eskalatorių. Statybininkas tampa gerbiamu pragaro gyventoju, jį visi mėgsta, sveikina už iniciatyvumą.

Netrukus apie pokyčius pragare išgirsta Dievas. Jis skambina pragaran Velniui.

– Na, tai kaip ten, apačioje, jūsų reikalai? – klausia Dievas.

– Puikiai, štai neseniai atsirado oro kondicionieriai, kanalizacija, eskalatoriai. Neaišku, ką čia tas mūsų aktyvus naujokas statybininkas dar sugalvos…, – atsako patenkintas Velnias.

Dievas susinervina, pradeda aiškintis, kodėl statybininkas atsidūrė pragare.

– Įvyko klaida. Jis neturėjo pas jus patekti. Grąžinkit jį viršun, pas mane, – reikalauja Dievas.

– Nėra net kalbos apie jokį sugrąžinimą. Aš labai patenkintas čia turėdamas statybininką ir niekam jo neatiduosiu, – atšauna Velnias.

– Sakau, siųskit tą savo statybininką pas mus arba… paduosiu į teismą, – nerimsta Dievas.

Velnias garsiai nusikvatoja ir šelmiškai atsako:

– Gerai, nėra problemų. Tik man labai įdomu, iš kurgi jūs ten, danguje, ištrauksite advokatą savo teisėms apginti…