Dažant apšiltintą fasadą ypatingai svarbu laikytis technologinių reikalavimų. Jų nesilaikant gali ne vien išblukti dažai (nesvarbu kokio gerumo ir brangumo), bet ir sutrūkinėti visa šiltinimo sistema, o vėliau nuo drėgmės poveikio pradėti ir luptis. Pateikiame keletą svarbiausių patarimų.

Technologinė pertrauka

Apšiltinimo sistema turi būti instaliuota pagal visus jai keliamus technologinius reikalavimus. Visi sluoksniai turi būti išdžiūvę – klijai, armavimo sluoksnis, grunto sluoksnis, apdailinis mineralinio tinko sluoksnis. Priklausomai nuo oro sąlygų, naujus paviršius rekomenduojama dažyti po 2 – 4 savaičių. Priešingu atveju ant neišdžiūvusio paviršiaus uždažyti dažai plėmuosis, t.y. drėgmė ir šarmai, keliaujantys lauk iš neišdžiūvusių sluoksnių, iškels dėmes. Blogiausiu atveju, jei fasade bus ypač daug drėgmės, dažai gali pradėti net luptis.

Oro sąlygos

Dažyti rekomenduojama tik esant ne žemesnei, nei +5°C aplinkos temperatūrai, o santykinis oro drėgnumas neturėtų viršyti 80-90 %. Dėl įvairių priežasčių dažnai nesilaikoma šių reikalavimų, dažoma prie 0°C arba net prie minusinės temperatūros. Tokiu atveju dažai sušąla dar prieš susidarant plėvelei, o orams atšilus ir užlijus pirmam lietui pabąla ir nusiplauna.

Karštu vasaros metu ir veikiant tiesioginiams saulės spinduliams ar pučiant stipriam vėjui dažyti taip pat nerekomenduojama, nes dažai džiūsta per greitai ir nespėja susidaryti plėvelė. Toks dažų paviršius sutrūkinėja ir taip pat praranda savo ilgaamžiškumą.

Taip pat negalima dažyti lyjant lietui, nes lietus gali išplauti dažų sudėtines dalis. Toks dažų paviršius nebeturės tvirtumą, spalva bus netolygi.

Sluoksnio storis

Dažyti reikia visada technologiškai reikalaujamu sluoksnio storiu, t.y. negalima „taupyti“ dažų, jų per daug skiesti. Dažytojo įrankai turi būti specialiai tam pritaikyti, volelis visada turi būti prisodrintas dažų Negalima dažyti per sausu voleliu – spalva bus matyti, bet reikiamo dažų sluoksnio fasadas negaus. Dažų sluoksnio storis turi būti pakankamas, kad apsaugotų fasadą nuo jį veikiančio atmosferinio poveikio ir suteiktų nepriekaištingą estetinį vaizdą. Kadangi dažų sluoksnio storis fasadams negali būti tiksliai pamatuotas, reikėtų vadovautis gamintojo rekomenduojamomis dažų sąnaudomis vienam kvadratiniam metrui.

Spalvos pasirinkimas

Taip pat labai svarbu fasado apšiltinimo sistemą dažyti kuo šviesesniais dažais. Pasirenkant tamsius tonus yra pavojus, kad vasarą kaitinant saulei sistema labai įkais, neatlaikys įtempimų ir pradės trūkinėti. Be to žymiai didesnė rizika sutrūkinėti kampams, sujungimams ir kitoms jautrioms fasado vietoms. Toks fasadas lyjant prikaups drėgmės, o pašąlus jau ir pradės trupėti. Tad nei vienas rangovas neturėtų prisiimti garantijos už galimus padarinius, jei užsakovas būtinai reikalauja ryškaus atspalvio. Todėl rekomenduojama fasado apšiltinimo sistemai dažyti rinktis spalvas, kurių šviesos refleksijos indeksas yra nemažesnis, nei 40 (100 – baltas, 0 – juodas). Šis indeksas paprastai būna nurodytas nugarinėje spalvino puslapio pusėje.

Taip pat ant ryškių spalvų žymiai geriau matysis dulkių sluoksnis, užsidedantis su laiku. Jei norėsite po kurio laiko dažus pataisyti, garantuotai matysis atspalvio skirtumas, kadangi nuo dulkių ir ultravioletinių spindulių poveikio ryškios spalvos kinta žymiai greičiau, nei pastelinės.

Visais šiais išvardintais dažymo technologijos nesilaikymo atvejais net ir patys geriausi dažai praranda savo savybes, todėl dažymo darbus atliekantys specialistai privalo žinoti šias pagrindines taisykles.

Skubėjimas ir technologijos nesilaikymas duos prastą rezultatą ir, galų gale, tokius paviršius reikės taisyti – perdažyti iš naujo, o tai dažniausiai sudaro dideles papildomas išlaidas.

Konsultavo Exterus vadybininkas Vincas Jackevičius
vincas.jackevicius@exterus.lt