Daugiabučių namų renovacija kaimyninėje Latvijoje nekelia tiek susidomėjimo, kiek Lietuvoje. Šalis netgi negauna Europos sąjungos pinigų seniems būstams atnaujinti, o gal neprašo? Įdomu kodėl?

Būsto renovacija per pastaruosius metus Lietuvoje išties įgavo pagreitį. Seni daugiabučiai noriai renovuojami, juos apšiltinus ir sutvarkius fasadą žmonės sutaupo pinigų šildymui, jų būsto vertė pakyla. Negalime sakyti, kad Latvijoje šis procesas nevyksta, tačiau tempai labai lėti, jaučiama informacijos stoka.

Latvijoje renovacijos atvejai pavieniai ir darbai finansuojami tik privačių investuotojų, Nyderlandų fondų ar LIAA (Latvijos būsto plėtros agentūros), todėl, nors ir yra labai gražių architektūros projektų, jie dažnai apipinami skandalais ir neaišku ar virs realybe.

Daugiabučių namų gyventojai norėdami atnaujinti savo būstą Latvijoje privalo kreiptis į privačius investuotojus. Po renovacijos pinigai investuotojui yra gražinami. Dažnai gyventojai moka tą pačia pinigų sumą, kurią mokėdavo už komunalinius mokesčius iki renovacijos. Mažesnės sąskaitos už šildymą, plius paskola už renovuotą būstą. Žinoma būsto gyventojai džiaugiasi gražesniu namu, mažesniais šilumos nuostoliais ir nauju namo fasadu, tačiau keista, kad Latvijos gyventojai visada renkasi tik tinkuotą fasadą. Tai daroma taupumo sumetimais, tačiau visiškai negalvojama apie ateitį. Ventiliuojamas fasadas naujas bus 50 metų ir jo nereikės keisti, o tinkuotas po 10 metų vėl reikalaus investicijų.

Pasisiūlius surengti seminarą apie gerąją Lietuvos daugiabučių namų renovavimo patirtį Latvijos būsto plėtros agentūra atsisakė.