Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pareigūnai keturis šių metų mėnesius – iki spalio aktyviai tikrino, kaip statybvietėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Tačiau, nors apie šią VDI vykdytą prevencinę akciją buvo plačiai informuojama, viešai paskelbti tikrinimų klausimynai, įmonėms pranešta apie tikrinimų laiką, rezultatai parodė, kad dalis įmonių, ar dėl nepakankamos specialistų kompetencijos, ar dėl aplaidumo, neatsakingo požiūrio, reikiamų priemonių saugant savo darbuotojus nuo sužalojimų bei žūčių darbo vietose neįgyvendina.

Akcijos metu inspektoriai atliko beveik 400 inspektavimų; didžioji dalis statybviečių patikrinta Vilniaus (28 proc.), Kauno (19 proc.), Klaipėdos (13 proc.) Panevėžio (11 proc.), Šiaulių (10 proc.) ir Alytaus (5 proc.) apskrityse. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimams pašalinti surašyti ir darbdaviams įteikti 153 reikalavimai; 17 atvejų darbai buvo sustabdyti dėl tiesioginės grėsmės darbuotojų gyvybei. Taikant administracinės atsakomybės tvarka nustatytas prevencines priemones, surašyti 77 administracinių teisės pažeidimų protokolai ir skirta baudų beveik 29 tūkstančių litų sumai. Nustatyta 15 galimai nelegalų darbą dirbusių asmenų.

Daugelis nustatytų pažeidimų sudarė realias prielaidas nelaimėms darbe įvykti; dėl kai kurių pažeidimų tokia rizika užsimezgė jau pačioje statybų pradžioje: 9 proc. atvejų, kai kelių rangovų veiksmams dėl saugaus darbo suderinti turėjo būti paskirti statinio saugos ir sveikatos darbe koordinatoriai, to nebuvo padaryta, o ir dalis paskirtųjų šios veiklos nevykdė. Daugiau nei 7 proc. (beveik per pusę daugiau nei akcijos viduryje) tikrintų statybviečių inspektoriai nustatė neapmokytų saugiai dirbti darbuotojų. Kone kas trečioje statybvietėje, kurioje reikalingos apsaugos nuo kritimo į šachtas, angas statinyje, šios apsaugos neįrengtos; maždaug tokioje pat dalyje statybviečių, kuriose vykdomi darbai aukštyje, nebuvo pagrindinių darbuotojų apsaugos nuo kritimų iš aukščio priemonių – atitinkamų įrenginių, aptvarų arba apsauginių tinklų, dėl to labai išaugant nelaimingų atsitikimų rizikai.

Tikrinant asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, paaiškėjo, kad beveik trečdalyje (28 proc.) statybviečių, kurių statybos darbų projekte turėjo būti nurodytos saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, jos nebuvo numatytos. Darbuotojams neišduoti apsauginiai apraišai su lynais daugiau nei 12 proc. iš statybviečių, kuriose reikėjo tai padaryti, o asmeninės apsaugos priemonės neišduotos 19 proc. iš būtinų tai padaryti atvejų.

Per pastaruosius pusantrų metų statybos sektoriaus įmonėse įvykę 73 sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe sudaro kone trečdalį (28 proc.) visų tokių nelaimių šalies įmonėse. Minimu laikotarpiu darbuotojai sunkiai susižalojo ar žuvo netinkamai organizavus bei vykdant pavojingus darbus (31 proc.), darbuotojui pažeidus jam privalomas instrukcijas (14 proc.), stokojant darbe vidinės kontrolės (11 proc.), atliekant darbus neapmokytam, neinstruktuotam asmeniui (7 proc.). Dėl to sunkiai traumuoti ar neteko gyvybės statybų sektoriaus darbuotojai nukritę iš aukščio, į gylį, griuvę dėl kitų priežasčių – per 50 proc. atvejų, dėl daiktų, ruošinių, krovinių virtimo, poslinkio arba lekiančių, judančių daiktų, skeveldrų – 15 proc. atvejų. Darbo inspektorių tyrimų duomenimis, nelaimingų atsitikimų statybose priežastis įprastai lemia tikrinimų metu dažniausiai nustatomi pažeidimai.

„Kiekviena nelaimė darbe yra konkretaus vadovo ar paties darbuotojo neatliktos pareigos rezultatas. Vadovai turėtų užtikrinti, kad statybose nuolat besikeičiantys pavojai būtų itin stebimi ir atitinkamai į juos reaguojama, sudaryti sąlygas darbuotojui saugiai dirbti – ir įsitikinti, kad jis moka saugiai dirbti. Kita vertus, būtina siekti keisti darbuotojo požiūrį į save, kad jis labiau brangintų savo sveikatą ir gyvybę, lengvabūdiškai neignoruotų saugaus darbo reikalavimų, – apžvelgdamas tikrinimų rezultatus teigia Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika. – Akcija baigėsi, tačiau inspektorių dėmesys statyboms, kaip vienai iš rizikingiausių sričių, išlieka“.

 

Paruošta remiantis www.alfa.lt informacija